"KelionÌ Â JeruzalÖ"

Vilnius, "Mintis", 1990 m., 240 p.
Kalba: lietuviÛ
àanras: kelionÌs ir nuotykiai
IÒ lotynÛ k. vertÌ O.MatuseviÉiÙtÌ

Ar turÌjo lietuviai kÙrinÂ, kuris bÙtÛ tapÖs bestseleriu Europoje? Kad ir kaip norÌtume atsakyti "na ir kas, kad neturÌjom, - kÁ ta Europa supranta tikroje literatÙroje", tai bÙtÛ neteisybÌ. :XVI - XVII a. sandÙra. Vienas mÌgstamiausiÛ skaitiniÛ Europoje - ne kas kita, o Lietuvos didiko, atsivertÌlio iÒ reformacijos  katalikybÖ, NesvyÀiaus kunigaikÒÉio Radvilos NaÒlaitÌlio piligrimystÌs  ÒventÁsias vietas apraÒymas. Belieka tik mestelti kepures  virÒÛ ir tris kartus suÒukti - valio! - vis dÌlto jie mus pripaÀino. O paskui susirasti ÒiÁ knygÁ, kad Àinotume, kuo gi konkreÉiai girtis prieÒ vakarÛ kaimynus.

TiesÁ sakant, ir dabar iÒlepintai Âvairiausios kelioniÛ literatÙros akiai aiÒku, kuo Òi piligrimo kelionÌ Â JeruzalÖ (1582-4 m.) patraukÌ to meto skaitytojus. VisÛ pirma pakankamai dinamiÒkas apraÒymas, Âdomios detalÌs, egzotika, ir ne iÒgalvoti, o tikri nuotykiai bei pavojai, keliaujant po RytÛ kraÒtus ar plaukiant jÙra. Ne kartÁ Radvilai, j lydÌjusiems piligrimams ir sargybiniams teko susidurti su arabÛ plÌÒikais, siautÌjusiais Palestinoje, ir tai, kad jis liko gyvas, sveikas, ir apiplÌÒtas ne iki siÙlo galo, lÌmÌ tik tvirta laikysena ir savotiÒka abipusÌ pagarba. Ir ne kartÁ Radvilai teko papirkinÌti ir vietinius valdininkus musulmonus, kurie nenorÌjo atvykÌliÛ veltui Âleisti  evangelijÛ laikus menanÉius pastatus. Tiesa, pinigas ir tais laikais turÌjo didelÖ galiÁ: piligrimai aplankÌ tiek ÒventÛjÛ vietÛ ir gavo tiek limituotÛ bei visuotinÛ atlaidÛ, kad jÛ bÙtÛ pakakÖ, matyt, deÒimÉiai gyvenimÛ; nesikratÌ jie ir kuo nors kitu apsimesti, tarkim, kad galÌtÛ patekti  òv. PaskutinÌs VakarienÌs namÁ, suvaidino vienuolius, gydytojo palydovus:

Radvila NaÒlaitÌlis apraÒo ne tik JeruzalÌs apylinkes, bet ir visai tolimus nuo to dalykus, kurie taip pat yra labai ÂdomÙs. Po sÌkmingo (kas buvo pakankamai reta) ÒventÛ vietÛ aplankymo jis nuplaukÌ Â EgiptÁ, vieÒÌjo Kaire. PaproÉiai, Âstatymai, svetimÛ ÒaliÛ buitis pateikiami glaustai ir kartu vaizdingai. Radvila ne tik smalsiai, bet ir kritiÒkai stebi aplinkÁ, lygina tikrovÖ su perskaitytomis Àiniomis. Tarkime, pamatÖs begemotÁ, jis smarkiai suabejoja senovÌs istoriku Cedrenu, teigusiu, jog begemotas gali praryti dramblÂ: Jo neÂtikina ir Sirijos krikÒÉioniÛ argumentai, jog Adomas ir Ieva rojuje valgÖ bÙtent bananus todÌl, kad jo skerspjÙvyje matyti T, tai yra, kryÀiaus formos gyslelÌ, o ir obuoliÛ tuose kraÒtuose nÌra. Radvila ramiai atremia, kad ir paprasÉiausio agurko grieÀinÌlyje galima ÂÀvelgti kryÀiaus ÀenklÁ, ir tai dar nieko neÂrodo. Smagu skaityti, kaip jis tyrinÌja rastÁ prie vienuolyno chameleonÁ, tiesa, visgi nusprendÀia, jog tasai gyvas vienu oru. O istorija apie tai, kaip slapta  laivÁ atneÒtas pagoniÒkas mumijas Radvila bando iÒgabenti iÒ Egipto (nors j gi perspÌjo, jog tai gali blogai baigtis!), ir kokia paskui audra uÀpuola laivÁ, o vaiduokliai - kartu plaukiant kunigÁ, tiesiog verta ekranizacijos su Òlapiais spec. efektais ir kraupia muzika:

(TeisybÌs dÌlei reikia pasakyti, kad paraÒytas Òis kÙrinys ne lietuviÒkai, - istorikai iki Òiol nesutaria, lenkÛ ar lotynÛ kalba buvo originalas, taÉiau, kaip tuo metu Âprasta, LDK didikas tiek save, tiek savo draugus vadino lietuviais.)

XVII a. bestseleris!

ApÀvalgos (c) Mirmekos Albos, ÂdÌta 2001 09 25